kvykauti

kvýkauti, -auja (-auna), -avo intr. 1. DŽ žvygauti (apie paršus): Lietus lija, o paršeliai kvy kvy kvy kvýkauna Vlk. Paduok paršiukam ėst – tegu nekvýkauna Rdm. 2. prk. klykauti, rėkauti: Kvýkauna jauniškė kuldamos J. Kai mergės ar vaikiai alasą kad kela – klykau[ja]: vaikiai – bliaustos, mergės – žvygau[ja], kvýkau[ja] J.